Ką daryti, kai skauda kepenis?

skauda kepenisSkauda dešinįjį šoną? Tikriausiai tai kepenys. Ką daryti, jei skauda kepenis? Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti skausmo priežastis – kepenis gali skaudėti dėl skirtingų veiksnių.

Dešiniojo šono skausmas gali atsirasti po didelių fizinių krūvių, nes pagausėjęs kraujo kiekis plūsteli į kepenis, padidina jas ir sukelia skausmus. Fizinio krūvio sukeliamiems skausmams kelią galima užkirsti pavalgius 2–3 valandas prieš fizinio krūvio pradžią. Taip pat prieš fizinį krūvį reikia šiek tiek prasimankštinti, krūvio metu labai nepersistengti bei giliai ir ritmingai kvėpuoti.

Kepenų skausmas taip pat gali būti kepenų uždegiminių ligų, tulžies pūslės, skrandžio ir žarnyno ligų požymis. Šiuo atveju skausmas atsiranda pavalgius, nes padidėja krūvis virškinamajam traktui, o tuo pačiu ir kepenims.

Jei skauda kepenis dėl ligos, greičiausiai tai bus tulžies pūslės liga. Tai gali būti tulžies pūslės akmenligė (skausmo priepuoliai trunka nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, dažnai pavalgius riebaus, aštraus maisto; jaučiamas stiprus spazminis, diegiantis skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, kartais išplinta į dešinįjį petį bei nugarą), tulžies pūslės uždegimas (skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, gali išplisti į dešinįjį petį, mentę, krūtinkaulio duobutę; skausmas stiprėja giliai įkvepiant arba spaudžiant pilvą), tulžies takų diskinezija: hipermotorinė (jaučiamas maudžiantis, greitai praeinantis, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku) arba hipomotorinė (jaučiamas trumpalaikis maudimas dešinėje pusėje po krūtine; gali plisti į pilvą, pečius, mentes).

Dar viena priežastis dėl kurios skauda kepenis (tai yra, po dešiniuoju šonkaulių lanku) yra kepenų ligos. Nuolatinis spaudimas ar sunkumas dešinėje pilvo pusėje, viršuje po šonkauliais, gali signalizuoti apie kepenų cirozę.

Trečioji skausmo kepenų srityje priežastis yra dvylikapirštės žarnos opa. Praėjus 1–3 valandoms po valgio jaučiamas skausmas dešinėje skrandžio duobutės pusėje; skausmas gali plisti į dešinę iki šonkaulių.

Pajutus skausmą svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Gydytojas nustatys tikrąją diagnozę, paskirs gydymą ir sureguliuos dietą. Kokia greitoji pagalba, kai skauda kepenis? Galima gerti kadagio uogų, šalavijo ir pelyno lygių dalių antpilą: 4 valgomuosius šaukštus mišinio užpilkite 1 l verdančio vandens. Gerti galima po 30–40 minučių po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Taip pat nevalgykite riebaus, kepto, aštraus maisto, nevartokite alkoholio.


Kuo organizmui naudingos kepenys

kepenysKepenys yra stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Šis organas yra savotiška laboratorija, kurioje vyksta baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų apykaita. Jos taip pat atlieka filtro funkciją: apvalo iš žarnyno į širdį tekantį kraują – jame, be pasisavintų maistingųjų medžiagų, yra daug organizmui kenksmingų ir net nuodingų junginių.

Kepenys atlieka šias funkcijas:

  • gamina vaisiaus kraują
  • gamina ir išskiria tulžį
  • sintetina ir kaupia vitaminą A
  • sintetina kraujo baltymus: albuminus, alfa ir beta globulinus
  • dalyvauja kraujo krešėjime: sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną
  • dalyvauja medžiagų apykaitoje
  • detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vartotus vaistus
  • nukenksmina pavojingus medžiagų apykaitos produktus
  • perdirba į kraują patekusias chemines medžiagas
  • filtruoja iš virškinimo trakto atitekantį kraują (tai apsaugo nuo toksinių medžiagų)
  • atlieka barjerinę ir apsauginę funkciją
  • apdoroja hormonus
  • reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį
  • dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį
  • dalyvauja vandens, geležies, vario ir kitų medžiagų apykaitoje
  • kaupia geležį ir vitaminą B12
  • kaupia D, K, PP ir B grupės vitaminus
  • saugo energijos išteklius, kurių reikia smegenims ir raumenims.

Normaliai kepenų funkcijai palaikyti, jas reikėtų profilaktiškai valyti. Geriausias būdas valyti kepenis, žinoma, yra natūralus, tai yra, kepenis valančių maisto produktų įtraukimas į racioną. Kokie maisto produktai valo kepenis? Tai morkos, česnakas, citrinos, grąžgarstės, špinatai, garstyčios, burokėliai, margainis, kiaulpienės. Morkos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, padeda sumažinti uždegiminius procesus. Česnakuose daug alicino ir selenio, kurie valo kepenis; česnakas aktyvuoja kepenų fermentus. Citrinos išvalo tulžies pūslę, inkstus ir virškinamąjį traktą. Lapinės daržovės turi daug chlorofilų, kurie pašalina toksinus iš kraujo sistemos. Burokėliai turtingi betainu, kuris stimuliuoja kepenų ląsteles; jie taip pat reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, apsaugo kepenų ir tulžies latakus. Margainis kepenis veikia kaip prevencinis preparatas ir gydo jau padarytą žalą. Kiaulpienių šaknys gerina tulžies apytaką ir tonizuoja kepenis, kiaulpienių arbata stiprina kepenų atsparumą ir atstato jų funkciją. Taip pat labai svarbu gerti daug vandens. Puoselėjamos kepenys gerai atliks „filtro“ funkciją ir saugos organizmą nuo toksinų.


Kas yra hepatitas B ir C

hepatitas CHepatitas yra virusinis uždegimas, pažeidžianti kepenis. Išskiriamos trys hepatito rūšys: A, B ir C. A forma yra – apie hepatitą B ir C. Abi hepatito formos pažeidžia kepenis, organas nebegali normaliai atlikti funkcijų, uždegimas gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

Virusinis hepatitas B yra hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Ligos prevencijai rekomenduojami skiepai. Hepatito B virusas pasklinda beveik visuose organizmo skysčiuose, ypatingai pavojingas kraujas, kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. Liga perduodama lytinių santykių metu, per kraują, iš motinos vaisiui. 50–60 proc. užsikrėtusiųjų neturi nusiskundimų. Simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 mėnesiams po užsikrėtimo: bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas. Liga gydoma negriežtu lovos režimu, padidinus suvartojamų skysčių kiekį ir pakoregavus dietą, rečiau gydytojo paskirtais priešvirusiniais vaistais. Dauguma infekuotųjų pasveiksta savaime, tačiau apie 8-10 proc. ligonių išsivysto lėtinė ligos forma arba jie lieka viruso nešiotojais. Lėtinės formos gydomos antivirusiniais vaistais. Ligoniai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, atliekant reguliarius kepenų ir kitus tyrimus.

Virusinis hepatitas C yra hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Vakcinos nuo hepatito C nėra. Šios formos hepatitu užsikrečiama per kraują ir lytinių santykių metu. Pastaruoju būdu užsikrėsti hepatitu C yra mažiau rizikos nei hepatitu B. Ligos pradžioje dauguma ligonių niekuo nesiskundžia, liga gali nepasireikšti net keletą dešimtmečių. Pasirodę simptomai panašūs į hepatito B: pykinimas, apetito stoka, bendras silpnumas, karščiavimas, vėmimas, greitas nuovargis, skrandžio skausmai, tamsus, drumstas šlapimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, odos ir gleivinės pageltimas. Sergant ūminiu ar ryškiau paūmėjus lėtiniam hepatitui skiriamos lašinės skysčių infuzijos, o jei uždegimas labai aktyvus – antivirusiniai vaistai. Pasveiksta tik 10-15 proc. užsikrėtusiųjų, likusiems išsivysto lėtinė forma. Esant lėtinei formai skiriami antivirusiniai vaistai. Gydymas dažniausiai užtrunka nuo pusės iki vienerių metų, o kartais ir ilgiau. Paūmėjus ligai, vaistai gali būti skiriami pakartotinai.

Pajutus hepatito simptomus arba susidūrus su rizikos veiksniais svarbu atlikti tyrimus, kad gydymas būtų suteiktas laiku ir liga neprogresuotų į sunkias formas.


Kaip gydoma kepenų cirozė

kepenu-cirozeKepenų cirozė yra lėtinė kepenų liga. Jos metu pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys. Taip nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kepenų kraujotaka ir išsivysto kepenų nepakankamumas. Kepenų cirozė pasireiškia sumažėjusiu apetitu ir darbingumu, svorio kritimu, pilvo apimties padidėjimu, išsiplėtusiais kapiliarais krūtinės, nugaros ir veido srityse, dantenų kraujavimu, maudimu pašonėje, niežuliu, gelta.

Dažniausios kepenų cirozės priežastys yra piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtiniai virusiniai B ar C hepatitai. Rečiau cirozę sukelia medikamentinis ir toksinis kepenų pažeidimas bei kitos ligos – kai kurių tiksli priežastis nėra žinoma. Kepenų cirozės eigoje atsiradę kepenų pakitimai yra negrįžtami.

Deja, bet kepenų cirozę išgydančių vaistų nėra ir kovojama tik su jos sukeltomis komplikacijomis. Gydymo procesas pradedamas cirozę sukėlusios ligos gydymu. Jei šios ligos išgydyti nepavyksta ir ji progresuoja į kepenų cirozę, gydymas priklauso nuo sukeltų komplikacijų. Ascito (patologinio skysčio kaupimasis pilvo ertmėje) atveju skiriami šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai. Taip pat svarbu pakoreguoti dietą: maiste turi būti mažiau druskos ir skysčių. Dėl didelės komplikacijų tikimybės ascitas retai gydomas chirurginiu būdu. Bakterinio užkrėtimo atveju pacientui skiriamas antibiotinis gydymas. Prasidėjus stemplės venų kraujavimui jis stabdomas endoskopiniu būdu – į kraujuojantį mazgą suleidžiama specialių vaistų arba mazgas užrišamas. Esant rizikai, kad kraujavimas gali pasikartoti, kartais atliekama šuntavimo operacija: taip sumažinamas krūvis stemplės venai. Dar viena galima kepenų cirozės komplikacija yra hepatinė encefalopatija. Jos atveju skiriami laktuliozė, laktitolis, Hepa-Mer, laktuliozės klizmos. Taip pat svarbu riboti maiste esančių baltymų kiekį. Tuo atveju, kai dėl kepenų cirozės kraujyje sumažėja albuminų (pagrindinis kraujo plazmos baltymas) kiekis, jie lašinami į veną. Taip pat dažnai pasitaiko krešėjimo sutrikimų – tokiu atveju leidžiamas vikazolis. Pasitaiko, kad padidėja blužnis ir kraujyje stipriai sumažėja kraujo ląstelių kiekis. Tokiu atveju būtina šalinti blužnį. Kepenų cirozės eigoje dažnai skiriama folinė rūgštis, kiti B grupės vitaminai, kadangi sveikos kepenys yra šių elementų „fabrikas“, tačiau kepenų cirozė sutrikdo normalų organo funkcionavimą ir jis nebepatenkina organizmo poreikių. Taip pat skiriami kepenų ląsteles apsaugantys preparatai. Kraštutiniu atveju – kepenų cirozės eigoje išsivysčius kepenų nepakankamumui ir organizmui nereaguojant į gydymą – gali būti atliekama kepenų transplantacija.


Pagrindinės kepenų ligos

kepenysKadangi kepenys yra didysis organizmo „filtras“ kepenų ligos yra ypatingai pavojingos – tai viena iš  dažniausių mirties priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios kepenų ligos yra:

Virusinis hepatitas B, C – tai viruso sukeltas kepenų uždegimas. Liga užsikrečiama per kraują arba lytinių santykių metu, hepatito B atveju, serganti motina perduoda ligą vaisiui. Hepatito B ir C simptomai yra panašūs: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, kartais karščiavimas, sąnarių skausmai, odos niežulys, B formoje atsiranda bėrimai, tamsus ir drumstas šlapimas. Hepatito C atveju pasveiksta tik 15–50% pacientų. Infekcija dažniausiai įgyja lėtinę formą ir tęsiasi 10-20 metų, pasireikšdama nežymiais simptomais.

Kepenų cirozė yra lėtinė kepenų liga, kai pažeistas kepenų ląsteles pakeičia jungiamasis audinys. Taip nyksta kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis, išsivysto kepenų nepakankamumas. Kepenų cirozę dažniausiai sukelia piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtiniai virusiniai B ar C hepatitai. Liga pasireiškia apetito stoka, darbingumo sumažėjimas, gelta, svorio kritimu, kraujuojančiomis dantenomis, niežuliu, pilvo apimties didėjimu, maudimu dešiniajame šone, išsiplėtusiais krūtinės, nugaros ir veido kapiliarais. Kepenų cirozė sukelia negrįžtamus kepenų pakitimus ir gydoma tik simptomiškai.

Kepenų vėžys yra piktybinė kepenų liga. Jo priežastis – kepenų cirozė, taip pat rizikos faktoriai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, hepatitas, kitos kepenų ligos. Liga pasireiškia pykinimu, apetito stoka, bendru silpnumu, svorio kritimu, pilvo skausmu, pilnumo pojūčiu skrandyje, padidėjusia pilvo apimtimi, odos ir gleivinės, akių odenos pageltimu, skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, greitu nuovargiu. Gydymas priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos, bendros sveikatos būklės. Jei vėžys neišplitęs už kepenų, navikas šalinamas chirurginiu būdu arba persodinamos kepenys. Išplitęs kepenų vėžys gydomas chemoterapija.

Kepenų suriebėjimas yra riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse. Savaime riebalai kepenų ląstelių nepažeidžia, tačiau gali signalizuoti apie organizme vykstančius patologinius procesus. Kepenų suriebėjimas gali pereiti į kepenų uždegimą, kurį dažnai seka cirozė. Suriebėjimo priežastys yra nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjusi trigliceridų (riebalų) koncentracija kraujyje, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. Simptomai nejaučiami ir sutrikimas dažniausiai aptinkamas atsitiktinai.

Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma ligonių neturi jokių nusiskundimų, todėl laiku nesikreipia į gydytojus. Simptomai išryškėja tik vėlyvose ligų stadijose. Kepenų ligų gydymo sėkmė priklauso nuo laiku suteikto gydymo.